Tarpukariu Klaipėdos krašte arba dar kitaip vadinamoje Mažojoje Lietuvoje, kurios teritoriją apima : Klaipėdos, Šilutės, Tauragės, Jurbarko, Kretingos rajonai, Pagėgių savivaldybės teritorija, Klaipėda ir Neringa. Vyko bene didžiausi ir dažniausi ekonominiai, socialiniai ir politiniai pokyčiai. Pats Vytautas Didysis 1422 m. Melno taika Ordinui atidavė tai, dėl ko po daugiau nei 500 metų lietuviai vis dar kovo ir siekė susigražinti – Klaipėdos kraštą. Problema, prasidėjusi jau 15 a. suaktyvėjo tarpukariu. Po Pirmo Pasaulinio karo pagal Versalio sutartį Klaipėdos kraštas buvo atskirtas nuo Vokietijos ir perduotas Antantės valdoms, tačiau neilgam. 1923 m. sausio 19 d. įvykęs sukilimas dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos paskatino po mažiau nei mėnesio, vasario 16 d. Ambasadorių konfederaciją priimti nutarimą, dėl Klaipėdos krašto prijungimo Lietuvai ir iki Antrojo Pasaulinio karo krašte buvo ramu. Kraštas mėtomas ir alinamas skirtingų valdžių vis turėdavo greitai prisitaikyti prie naujų įstatymų ir tvarkos. Prekybinis miestas neturėjo laiko ilgiems prisitaikymas. Smulkūs verslininkai dažnai palikdavo rinką neišgalėdami konkuruoti su kitomis bendrovėmis, todėl , kaip ir gamtoje išliko tik stipriausi. Klaipėdoje dar ir dabar esanti bendrovė pergyveno visus įvykius: nuosmukius ir pakilimus. Bendrovės veikloje atsispindėjo šalies ekonominė situacija. Tai įmonė gerai žinoma kiekvienam Lietuviui – „Švyturio alaus darykla“, savo veikla užsiimanti jau nuo 1784 m. Alaus daryklai vienas iš didesnių pliusų buvo tai jog, prekybininkai atvykstantys į jūros uostą dažnai užsukdavo atsigaivinti ir atsipalaiduoti į bravorus, vienas toks buvo pagarsėjas savo skaniu ir kokybišku alumi, kuris ir traukė tiek vietinius tiek atvykstančius.