XX a. Pradžioje gamybiniai alaus ir degtinėdaryklos korpusai pradėti koncentruoti prie Malūnų pylimo Kulių vartų gatvių. Daryklos korpusus sudarė grupė pastatų. Palei dabartinę Bangų gatvę stovėjo įmonei priklausantys gyvenamieji namai, atokiau nuo gatvės, gamybiniai korpusai. Apie įmonės pastatų kompleksą tėra išlikę nedaug duomenų. Yra aptinkamas tik vienas piešinys, publikuotas 1930m., kuriame užfiksuotas kompleksas dabartinėje „Švyturio“ teritorijoje. Aprašymo, kuriame būtų apibūdinama pastatų paskirtis, neaptikta. Kompleksą sudarė apie 16 pastatų, kurie buvo statyti XIXa. Pirmoje pusėje – 1931 m.. Seniausieji pastatai statyti palei buv. Malūnų pylimo ir Kulių vartų – dabartines Bangų ir Tilžės gatves. Tai buvo vieno – dviejų aukštų raudonų plytų fachverkiniai statiniai. XIX a. II pusėje buvo pastatytas puošnus gyvenamasis namas su bokšteliu, kuriame paprastai gyvendavo įmonės vadovai. Gamybiniai korpusai , statyti įvairiu laiku stovėjo sklypo gilumoje.
Bendrovė taip pat įsigijo Fischerio vyninę, buv Kepėjų gatvėje Nr. 9/10 – dabar kepėjų Nr. 10. Šiame pastate jau nuo XIX a. Vidurio veikė restoranas. XX a. Per. Restoraną įsigijo prekiautojas vynu Fischeris. Fischerio vyninėje buvo keletas salių, vienoje įrengta akcinės bendrovės gaminių degustavimo salė. Ši vyninė buvo labai populiari, įvairios draugijos čia rengdavo ne tik pobūvius, bet ir oficialius bendrovių susirinkimus. 1922 m. buvo įsteigtas vaisių vyno fbrikas, atidaryti prekybos sandėliai Šilutėje, Rusnėje (Kovos kelias...1938.P.307.Von100Thaler...1993.S.80). I pasaulinis karas ir po jo sekusi infliacija bei psikeitimas krašto gyvenime sutrikdė įmonės veiklą. 1919 m. Versalio sutartimi Klaipėdos kraštas atskirtas nuo Vokietijos, pavestas Antantės šalių administravimui, 1923 m. jis buvo prijungtas prie Lietuvos. 1923 m. bendrovės akcinis kapitalas buvo paverstas į litus – 3000 akcijų po 100 litų. 1924 m. jis buvo paaukštintas ir sudarė 1 milijoną šimtą tūkstančių litų, kuris buvo padalintas į 10550 pagrindines savininkų akcijas po 100 litų ir 1500 pagrindinių akcijų po 30 litų. Kaip matome iš bendrovės finansinių atskaitų, iki 1926 m. akcininkai buvo iš įvairių Vokietijos, Lietuvos ir Klaipėdos miestų, vėliau akcininkų sąraše vyravo akcininkai iš – 35 m. priežiūros tarybos pirmininku buvo žymus Klaipėdos pirklys ir pramonininkas N. Nafthal. Bendrovės generaliniu direktoriumi 1926 m. buvo paskirtas Wiliam Falck, jis dirbo įmonėje iki 1944 m, Jis taip pat 1933 – 38 m. buvo Olandijos garbės konsulas, kadangi W. Falk gyveno bendrovei priklausančiame name Malūnų pylimo gatvėje (dabart. Bangų gt. Nr. 4), čia veikė ir
Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos sutrikdė įmonės nusistovėjusias rinkas. Įvesti aukšti muitai importuojamiems vyno gaminiams sužlugdė vyno prekybą, kuri buvo pradėta po 1914 m. įsigyjus teisę vežti ir prekiauti įvairių šalių vynais. Užsienio vynų sandėlis veikė Fr. Vilhelmo gatvėje Nr. 50. Nepalankūs alaus ir spiritinių gėrimų gamybai buvo Lietuvos priimti akcizo ir valstybinio degtinės monopolio įstatymai. Nuo 1923 m. sausio 1 d. Pradėjo veikti akcizo įstatymas, kuriuo alus buvo priskirtas prie svaigiųjų gėrimų ir apdėtas mokesčiais, taip pat suvaržyta laisva jo prekyba – negalima buvo – 24 m. šis įstatymas Klaipėdos krašte dar negaliojo, bet alaus gamyba pradėjo mažėti. 1926 m. buvo priimtas pakeitimas – alus be jokių apribojimų galėjo būti parduodamas tik iki 3% stiprumo. Pakeitus šį įstatymą alaus gamyba pradėjo augti: 13 alaus daryklų(įskaitant 2 alaus daryklas Klaipėdoje). Iš šių bravorų 4 buvo maži (iš viso juos dirbo 35 darbininkai, 5 didesni – 124darbininkai, 4 – stambesni – kiekviename daugiau, kaip po 50 darbininkų, 2 stambios Kaune ir Prienuose). Akciniame Klaipėdos bravore dirbo 93 darbininkai. Pagaminamas alaus kiekis patenkino visaus rinką, tačiau pajėgumai buvo kelis kartus didesni, bet dėl siauresnės rinkos, negalėjo išnaudoti savo galimybių. Literatūroje nurodomas skirtingas pagaminamo alaus kiekis. Lietuvių autoriai nurodo tokius duomenis: Lietuvos alaus daryklos pagamino 1925m. – 6.875.000, 1926 – 5.965.000, 1927 – 7.244.000, 1928 – 8.130.000, 1929 – 8.500.000 litrų alaus. G. Willoweit nurodo kitus skaičius(litrais), išskirdamas Klaipėdos alaus bravorų pagaminamą produkciją, bei nurodydamas Klaipėdos krašto alaus gamintojų sudaromą procentą. 1930 m. vėl buvo panaikintos lengvatos, tik nuo silpnojo alaus iki 3% stiprumo buvo imami mažesni kokesčiai, todėl didesnę dalį alaus produkcijos pradėjo sudaryti silpnas alus, kuo labai nepatenkinti buvo laus daryklų savininkai. Apie pasikeitusių gamybos ir prekybos salygų poveikį liūdija gaunamas pelnas ir mokami dividentai. Jei 1925 – 30 m. buvo mokama 5 – 7 %, tai nuo 1931 m. tik 3% dividentų.
Bendrovė vystydama gamybinę veiklą prie buv. Malūnų pylimo ir Kulių vartų gatvių , palaipsniui pardavinėjo techniškai atgyvenusius gamybinius korpusus bei gyvenamuosius namus. 1924 – 26 m. miesto magistratui pardavė du gyvenamuosius namus Fr. Vilhelmo gatvėje Nr. 48/49 buv. Reincke šeimos gyvenamasis namas, sklypus Kirpėjų gatvėje apie 1923 – 24 metus įsigijo firmos darbuotojas Feinsteinas. 1937 m. tiesiant gatves atkarpa iš Galinio pylimo gatvės link Kulių vartų , buvo nugriautas bendrovės pastatas Fr. Vilhelmo gatvėje Nr. 50, magistratas sumokėjo už sklypą kompensaciją. Apie 1938 – 39 m. buvo parduota „Fišerio vyninė“, taip tuo metu parduotas ir puošniausias bendrovės gyvenamasis namas prie Malūno pylimo gatvės (Dabart. Bangų 4). 1939 – 44 m. bendrovei priklausė sklypai ir pastatai prie Malūno pylimo ir Kulių vartų gatvių (1935 m. pasikeitus numeracijai – Malūnų pylimo 2/4 Kulių vartų 7) bei du nedideli pastatai kapų gatvėje Nr. 9 – 10, kur stovėjo priklausantys gyvenamieji namai (Einwohnerbuch...Memel. 1942.S.20,20,36).
Klaipėdos akcinė alaus darykla stengėsi prisitaikyti prie pasikeitusių salygų, gaminti daugiau sulčių, vaisių vynų, plėsti prekybos taškus krašte. 1927 m. veikė prekybos sandėliai: Rusnėje, Smalininkuose, Pagėgiuose, Viešvilėj produkcijos gabenimui buvo įsigijusi 2 geležinkelio vagonus, taip pat 1930 m. turėjo savo produkcijos sandėlį Kaune. 1927 m. atskirame korpuse pradėtas gaminti mineralinis vanduo. 1931 m. spalio mėn. Buvo pastatytas didžiausias Lietuvoje mielių fabrikas, kurį projektavo garsi Nixdorf ir Reissman architektų firma. 1936 m. įmonėje dirbo 136 darbuotojai.
1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, akcinė bendrovė perorganizuota į Bendrovę su ribota atsakomybe ir pavadinta „Memeler ostquell Brauerei“G.m.b.H